Kas po velnių yra tas Geštaltas?

Vos prieš dvejus metus žodis „geštaltas“ man skambėjo kaip keiksmažodis, na, arba vienas iš tų madingų snobiškų psichologijos terminų kurių prasmės paprastam mirtingajam nelemta suprasti. Nežinomas man buvo ir skirtumas tarp psichoanalizės, psichologijos ir psichoterapijos – vienareikšmiškas visuomenės formuojamas požiūris „jei lankaisi pas vieną iš šių specialistų, diagnozė aiški – esi psichas“ ir man buvo nesvetimas. Tuo metu dar nesupratau kuo šios trys žmogaus elgseną kontakto metu tyrinėjančios ir modeliuojančios mokslo šakos skiriasi. Kai 2016-2017 m. išgyvenau labai permainingą ir sudėtingą gyvenimo etapą – intuityviai ieškojau kas galėtų padėti išsivaduoti iš nuolatinės nemalonios būsenos. Be abejo, pirmiausia akys nukrypo į prieinamiausią savipagalbos priemonę – populiariosios psichologijos knygas ir straipsnius. Deja mano bandymas padėti sau tokiu būdu nebuvo sėkmingas – tiesiog paskendau psichologinę savipagalbą siūlančių ir propaguojančių knygų, straipsnių ir video jūroje. Visi jie vienas įmantriau kito viliojo išmėginti siūlomus metodus, žadėjo „stebuklingus“ pokyčius ir transformacijas, kurios man deja kuo toliau tuo labiau atrodė nepasiekiamos. Bandžiau viską kantriai savo kailiu ir klimpau vis gilyn į saviplaką ir nepasitikėjimą savo jėgomis. Nežinau kuo būtų pasibaigęs mano „savęs tyrinėjimas“ jeigu ne vienas protingas žmogus pataręs skubiai atsiriboti nuo „išminčių“ raginančių sutelkto dėmesio, valios, proto ir planingo darbo pagalba save keisti ir tobulinti. Gal ir jums teko patirti ką reiškia perskaičius savipagalbos knygą ir pamėginus praktikoje taikyti rekomendacijas likti vienam su savo pokyčio nesėkme ir tai lydinčiais išgyvenimais? Ką reiškia nuolatinė diskomforto būsena ir savigrauža dėl nepasiektų tikslų, dėl ir vėl nepasisekusio eilinio bandymo save pakoreguoti – pritempti prie įsivaizduojamo idealo? Pasak savipagalbos „ekspertų“ – privalai atitikti tobulo standartinio modernaus žmogaus etaloną, kitaip esi pasmerktas nepritapti prie šiuolaikinės visuomenės kur viską lemia energija, komunikabilumas, veržlumas, atkaklumas, drąsa, aktyvumas, kritinis mąstymas, gebėjimas konkuruoti ir kovoti už būvį - savybės kurias deja turime ne kiekvienas. Net didžiulėmis valios pastangomis patobulėti šiose srityse man taip ir nepavyko, pokytis buvo perdaug skausmingas - jaučiausi dar blogiau nei iki savipagalbos – jaučiausi esanti tas „brokuotasis“ šiuolaikinio žmogaus egzempliorius...kol vieną dieną, ieškodama kokių savybių reikės ateities vadovui užtikau internete Paul‘o Barber‘o straipsnį apie„Emergent coaching“ t.y. apie „čia ir dabar“ koučingo metodą, apie veinos iš moderniausių psichoterapijos rūšių - Geštalto ir koučingo sintezę. Visų pirma mane tikrąja to žodžio prasme „užkabinio“ šios krypties pradininko Fritz Perls sukurta viską paasakanti Geštalto „malda“:

Aš darau savo, tu – savo.

Aš nesu čia tam, kad atitikčiau tavo lūkesčius.

Tu nesi čia tam, kad atitiktum manuosius.

Tu esi tu, o aš esu aš.

Ir jei mes kada rasime vienas kitą, bus nuostabu.

O jei ne, ką padarysi.

Ši paprasta bet kartu tokia gili ir prasmingai sueiliuota mintis man atidarė duris į mane pačią, suteikė balsą paskelbti tiek sau tiek pasauliui jog nebebijau būti savimi, nebebijau atmesti iki šiol aklai priimtų dogmų, tradicijų, šablonų, taisyklių – kaip gyvenimo pagrindą pasiliekant tik meilę pasauliui, tikrą ir gryną žmogiškumą ir ekologišką santykį su kitu. Jaučiausi lengva, išsivadavusi nuo žodžių „privalau“, „būtina“, „turiu“, juos pakeitė „noriu“, „galiu“ ir... „jaučiu“...tačiau tai nebuvo ilgalaikis jausmas, o verčiau tik „degustacija“ to kaip norėčiau jaustis kasdien. Apibūdinant labai trumpai, geštalto terapija tai eksperimentinė aplinka kurioje žmogus mokosi prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir daro tai savo tempu ir savais resursais.

Sekantis mano postas bus apie tai kodėl pasirinkau studijuoti Geštalto terapiją. Jei susidomėjote – susitikime čia po savaitės.